Amerika be dangoraižių. Bastūnės liudijimai 2

Antroji filosofiją ir tarptautinius santykius studijavusios žurnalistės, keliautojos, motociklininkės Eglės Gerulaitytės knyga. Pirmoji, „Bastūnės liudijimai“ apie keliones motociklu po Pietų Ameriką, išleista 2017 m.

„Amerika be dangoraižių“ – tai netradicinės kelionės motociklu, bekelės išbandymų ir nuotykių bei netikėtų atradimų knyga, pasakojanti apie Šiaurės Amerikos įdomybes ir gyvenimą. Navahų legendos, aligatorių medžiotojai, vudu raganos, Niufaundlando žvejai, Meksikos ir Gvatemalos indėnai, uždaroji socialistinė Kuba ir paslaptingos Karibų salų gentelės – visos šios istorijos, tikros ir nepadailintos, keistos ir kasdieniškos, knygoje atgyja kelionių dienoraščio forma.

Tai tarsi socialinis įvairių Šiaurės Amerikos ir Karibų šalių, tautų ir genčių komentaras, nuotykių knyga ir kartu – istorija apie gyvenimą kelyje, jaunos moters „atėjimo į amžių“ ir savo vietos po saule paieškų metraštis. 

Gal kelionė be grįžimo datos gali tapti nauja pradžia?

Kam keliauti, jei net tolimiausius pasaulio kampelius galima pamatyti per National Geographic kanalą ar jutube, arba paskaityti Vikipedijas? Kam motociklu, ir dar bekele, jei yra tiek saugių ir patogių lėktuvų, traukinių ir automobilių? 

Nes prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano nesigūši nuo stūgaujančių Labradoro girios vėjų, nepajusi Naujosios Meksikos dykumų smėlio karščio ir neužuosi Karibų žvejo senelės verdamos vakarienės. Nes lėktuvai netūpia mažutėse San Blaso salelėse, nėra traukinių į magiškąjį Šėjaus Kanjoną Arizonoje, o asfaltuoti keliai neveda į svaiginančias Uolinių kalnų perėjas. 

Nes keliaudamas motociklu atokiais, dažnai pasaulio jau pamirštais keliukais, sutinki pačius nuostabiausius perėjūnus ir pasakorius, atsiskyrėlius ir nuotykių ieškotojus, navahų pėdsekius ir Kolorado elnių medžiotojus, Luizianos pelkių raganas ir Oklahomos galvijų piemenis. Tik tada ankstų miglotą rytą aplink palapinę pripėduoja didžiulis briedis, stūgauja kojotai ir tyliai šnara ežerų nendrės. Tik tamsiausią naktį mirga ryškiausios žvaigždės ir tik po pasiutusios liūties žemė pakvimpa pačia gyvybe.

Nes keliauti – tai gyventi.

Lyg pats būčiau keliavęs – tos pačios pažįstamos baimės, tie patys klausimai ir vienintelis atsakymas – eiti, važiuoti, dabar. Skaitytojai, sėskite ant motociklo Eglei už nugaros, ji jus smagiai pavėžins bekelėmis po Ameriką ir labai daug ką papasakos!